Justina Jakšytė

I`d Give You All I Have

justinajaksyte — Fri, 24 Feb 2012 16:19:03 +0000

Tell me what does she have that I don’t have
Tell me what can I say that I haven’t said
Tell me what does she have that I don’t have
Why can’t I give you all I have baby
I’d give you all I have

Patiently I’ve waited
For you to end up one relationship
Before I knew it
You were riding towards someone not me
And I can not tell you
What I felt and what you did to me
But I can assure you
There could never be another me

Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kaip reikia branginti kiekvieną dieną.
Kaip reikia mylėti tuos, kurie yra čia pat – prie mūsų, o ne ieškoti savo sukurtų idealų, kurių turbūt realiame pasaulyje net nėra.
Gyvename tam, kad netobulus žmones išmoktume matyti tobulai. Pritariat?
Neketinu čia filosofuoti, nes tikrai nesu kokia superduperultraomegaalpha filosofė ar bakalaurą baigusi panelė protingiausioji, tačiau.
Kodėl kai kurie žmonės nuleidžia rankas, jei kas nors nepasiseka iš pat pirmo karto?
Bijo? Bijo vėl pralaimėti? Bijo kažką prarasti? Kodėl?
Gyvenimas iš tiesų yra trumpas. Taip, žinoma, diena turi 24 valandas, tačiau vienam – jos praeina kaip 24 sekundės, kitam, lyg 24 mėnesiai.
Vėl klausimas, kodėl?
Kai žmogus įžvelgia laimę paprasčiausiuose dalykuose, kaip ryte – saulės spindulėlis įsiveržęs į kambarį ir pažadinęs ankščiau laiko, kaip vakare – tapati saulė leidžiasi sukurdama tobulą paletę danguje.. Tas žmogus ir yra laimingas. Nes ne kiekvienam duota galimybė matyti, girdėti, jausti kvapus, skonius..
Kiti atsikėlę pažiūri savo niekuo nesiskiriantį nuo vakar atvaizdą veidrodyje, ir pamatę jog šiandien – pirmadienis, puola į paniką, arba kartoja “oh, jei tik pirmadienis turėtų veidą – aš jam trenkčiau”
Ir visgi, labai norėčiau, jog žmonės pradėtu įžvelgti stebuklus bei laimę pačiuose mažiausiuose dalykuose.
Spalvotas drugelis skraidantis saulėtomis vasaros dienomis, spalvota vaivorykštė pasirodžiusi po didelės audros, ugnies spalvų žaismas, temstančios dienos spalvos, vandens kristalai, kad ir gatvės žibintai, kurie parodo, kiek daug vandens lašelių yra ant mūsų langų.
Gyvenimą galėčiau prilyginti skaitomai knygai. Gyvenime ne visus “puslapius” verčiame pagal eilės tvarką. Tačiau svarbu per ilgai neužsibūti viename.. Nesustoti. (:
Ir kartosiu, kartosiu, kartosiu – BŪKIT LAIMINGI! Visi, be išimties!
Nes tai Jūsų gyvenimas, vienintelis toks – nepakartojamas. ♥

pakšt. gero penktadienio!

-iolika

justinajaksyte — Thu, 23 Feb 2012 15:15:23 +0000

2011 metai. Vasario 28.
Visą dieną, visą naktį grojanti pagrindinė daina - Нюша – Выбирать чудо.
Pagaliau mano amžius baigiasi su galūne -iolika, o ne -ylika.
Vos tik nubudus randu n žinučių telefone su tuo pačiu turiniu “Sveikinu su gimimo diena!”
Vos tik spėji išsiųsti padėkojimą, ateina dar viena, ir dar viena žinutė.
Gimtadienis sutiktas Palangoje. O žiemą nors porą dienų pabūti Palangoje yra tobula!
Šiaip jūra juk neužšąla, tačiau praeitais metais prie kranto buvo užšąlusios bangos.
Taip įdomiai atrodė!

Linksmiausia buvo, kai jūros teko ieškoti su navigacija : D
Nes nugrybavom visai į kitą pusę. Kadangi oras buvo superinis, nusprendėm eiti pėstute.
( Greitis – 2km/h – so fast! )

Šaltukas tikrai pasistengė raudonai nudažyt mano veidą. Tačiau tikslas pasiektas – jūra!
2011. Kovas.

Vos tik termometras pakilo truputį aukščiau nulio – Justė skuba vaidint, kad jai visai nešalta!

Nors, galbūt kiek ir vėsoka.
Nesvarbu, kad sniegas dar toli gražu neatitirpęs, tačiau Justė geria šerbetą, o vėliau skundžiasi, kad kažkaip čia “iš oro” skauda gerklę.
2011. Balandis.

Pirmą kartą buvau pravežta su britva. Ir nuo to laiko lydausi dėl jų.
2011. Gegužė.

Sugedęs fotoaparatas.. Ir tik mes su Dovile sugebam per pusę miesto neštis tusčias “Coca Cola” skarbonkes (kas čia per žodis? : D bet kitaip nemoku išsireikšt) vien tam, kad atsisėdusios galėtume nusifotkint su jom, maždaug – yeah, we’re so cool.
2011. Birželis.

Turbūt pats geriausias laikas žaisti krepšinį – naktį!

Joninių naktis. Lygiai 00:00
Sėdint valtyje, kuri betkada gali apsiverst, tačiau buvo verta.. dėl tokio kadro!
(Tačiau, sugedęs fotikas kokybės jam nepridėjo)
2011. Liepa.

Apturėta mini-fotosesija. : >
2011. Rugpjūtis.

Baigėsi blondinės era – vot! Bei išprotėjimas dėl krepšinio online.

2011. Rugsėjis.

Nauji mokslo metai – nauji pažadai “šiais metais mano pusmetis bus geresnis”!
blah blah blah.
2011. Spalis.

Ekskursija su klase į Vilnių – bunkerius.
Buvo labai įdomu įsijausti į tą vaidmenį, kaip ankščiau gyveno žmonės.
Kaip sakant “prie ruso”.
2011. Lapkritis.

Pati geriausia fotosesija mano gyvenime! Ir nuo to laiko didžiulis susidomėjimas savo fotoaparatu ir bandymas iš jo išspausti viską, kiek tik įmanoma.
2011. Gruodis.

irrrr… Nauji metai (?) !
2012. Sausis.

Dzieki už gėlytę!

Viena keisčiausių nuotraukų turbūt per visą mano nuotraukyčių kolekciją.
Sausio mėnesio košmaras – Kauno klinikos!
Ir jūs žinot apie ką aš!
2012. Vasaris.

(Su būsimu vyru, pakšt! : * )

O čia – pats geriausias žaidimas ever! Nežinau kaip jis vadinasi, bet toks superduperomegalaphaultrasiautulingai geras! Ten su tuo daiktu kur šviečia rožiniai reikia am.. kapot vaisius, piešti, ir pan. Ir per TV matai viską. Nu tiesiog.. : D
WHAT?!
Jau vasario 23d.
Penkios dienos..
KAIP GREITAI PRAĖJO VISI METAI!
Lyg 365 sekundės.
Buvo visko : juoko, ašarų, dienų, kurias prisiminsiu be galo ilgai.

O dabar.. nuotaikytė on – rytoj jau penktadienis!

Kodėl mes vis dar tai toleruojame? (arba iš kur atsiranda tokių žmonių?)

justinajaksyte — Sat, 11 Feb 2012 09:51:12 +0000

Manau tikrai daugelis iš mūsų auginome kokį nors keturkojį augintinį. Šuniuką, katytę, kad ir tą patį vėžlį kuriam, kad praeitų skersai kambarį reikia begalės laiko. Esme tame, kad visi (na, dauguma) žinome tą jausmą, kai grįžti iš mokyklos o tavęs prie durų jau laukia tavo augintinis, kuris tavęs labai pasiilgo per tą laiką, kol nebuvai namie.
Pamenu ankščiau kai būdavau visai mažutė, su šeima važiuodavom į turgų. Tai tėtis dažniausiai keliaudavo link įvairių mašinų skyriaus, mama prie maisto gaminių, o aš lėkdavau prie gyvunėlių. Visada grožėdavausi tais mielais padarėliais, kartais, kai leisdavo paglostyti kokį nors gyvūnėlį būdavau tokia laiminga! Tačiau dabar, stengiuosi nepraeiti pro tą vietą kur pardavinėja gyvūnėlius. Kodėl? Juk žinoma, jų ten niekas nemuša ir nekankina, o tik bando parduoti, TAČIAU, man tikrai suspaudžia širdutę kai matau tų gyvūnėlių dideles ir pilnas vilties akis, kad jie turės šeimininką kuriam galės dovanot visą savo šilumą. Jeigu tik galėčiau, pasiimčiau visus! Ankščiau svajodavau, kad nusipirksiu didelį namą ir ten auginsiu visus gyvunėlius iš gyvūnų prieglaudos ir turgų. Tačiau juk realiai dabar suvokiu, kad tai finansine prasme juk NEĮMANOMA. Tačiau, ateityje, jei tik pačiai gerai seksis stengsiuosi prisidėti prie mūsų mažųjų gerovės. (Tarkim, juk galima aukoti tuos 2proc prieglaudoms, gal tai atrodo ir menki pinigai, tačiau jei taip darytų daugiau žmonių, manau tai tikrai išeitų į gerą!)

Įveskit į google “animal testing” arba “animal cruelty” ir pamatysit, kaip žmonės beširdiškai gali elgtis su gyvūnėliais. (Tiesą sakant, apsiverkiau)
2000m. Jungtinėje Karalystėje buvo panaudota 2 714 800 gyvūnų ekspermentams!
Man protu nesuvokiama iš kur žmonės gali būti tokie žiaurūs!!

Braun (Gillette Company),
Colgate-Palmolive (Spėju, pas mane taip pat yra šios firmos gaminių.. Greitu metu bus pakeista..)
Adidas, Calvin Klein, Marc Jacob, Rimmel, Cover Girl, Gillette Co. (Braun, Duracell)
Johnson & Johnson (Clean & Clear, Neutrogena) (Neutrogena, kaip sako reklamoje, Nr. 1 pasaulyje..), Kimberly-Clark Corp. (Huggies, Kleenex), L’Oreal U.S.A. (Biotherm, Garnier, Giorgio Armani, Lancome, Maybelline, Vichy), Max Factor, Oral-B (Gillette Company), Pantene, Pfizer (Listerine, Plax), Tide, Dove..

Naudojate šių firmų gaminius? Tai žinokit ir dar vieną dalyką JIE ATLIEKA BANDYMUS SU GYVŪNAIS.

Avon, Oriflame, Bourjois, Chanel, Cutrin, Deborah, Estee Lauder, IsaDora, Lumene,
Lush, Mary Kay, Nivea, Seventeen ir t.t..
Šios firmos tokių bandymų NEATLIEKA.
Lieka rinktis, ar norite naudotis gaminius, kuriuos pirma testuoja ant gyvūnų?
Galbūt ir atrodys keistokai iš vienos pusės, tačiau aš stengsiuosi pakeisti visas priemones kurias iki šiol naudojau tų kompanijų, kurios atlieka tuos bandymus..

Girdėjote apie atvejį (taip, čia Lietuvoje) kai žmogus (vargu ar taip jį galima išviso vadinti) per tuos didžiuosius šalčius (kai buvo -25) savo augintinį išvežė į mišką, pririšo prie medžio ir paliko.. Na aš nesuvokiu, tikrai nesuvokiu, kokioj įstaigoj iš to žmogaus išėmė širdį ir vietoj jos įdėjo akmenį??!

Žinokit, rinkdama visą informaciją ir visa tai rašydama per skruostą nuriedėjo ne viena ašara. Žinoma, nesitikiu kad paskaitę įrašą žmonės nebenaudos Neutrogenos ar CK..Tačiau, jei tai pakeis jūsų požiūrį į tuos benamius gyvūnėlius ir jūs patys ateityje neleisite jūsų augintiniam tapti benamiu, man už tai tik džiugu.

(LIKE A BOSS, užlipdavo ant stalo, tada kažkokiu būdu ant kompo ir va taip va sedėdavo(:
Taigi, čia nuotraukos mano katytės, kuria džiaugiausi ir begalo mylėjau aštuonerius metus. Būčiau ją turėjus turbūt dar aštuonerius metus, tačiau mano mažutei išplito auglys.. Dar dabar pamenu kai grįžau iš mokyklos ir mama pasakė, kad dėja mano katytei nebepadėjo net antra operacija ir ją teko užmigdyti, kad nebesikankintų.. Galbūt atrodo kvailai, bet net rašydama vėl akyse kaupiasi ašaros. Esu tikrai labai jautri gyvūnėliams.

(hehe, kuris gi Braitonas? OGI PATS DIDŽIAUSIAS ir nusisukęs : D )

(atrodau kai visiškai mažas vaikas, ot ką duoda tai, kad be makiažo : D )
O čia, kaip dauguma žinote yra mano kitas augintinis Braitonas. Kuris šiame pasaulėlyje atsirado kovo 8 dieną (švęsim jo gimtadienį ir moterų dieną,xe!) o pas mus namučiuose atsirado po mėnesio su puse nuo jo gimimo. Labai labai myliu savo naują augintinį. Tikiu reinkarnacija taigi visai tikiu, kad mano katytė galėjo persikūnyti į mano Braituką. (Tikrai KEISTAI ATRODO, žinau!) Tačiau ar daug šunį miega ant nugaros ? Ar daug šunų atsisako visokių kauliukų? Na tiesiog iš vienokio ar kitokio elgesio jis man primena mano katytę. heeh.
Tikiuosi atsiras žmonių, kurie perskaitys visą įrašą.
O dabar.. gero Jums šeštadienio!

HEY YOOO, eta liuboov!
pirimpirimparamparam tirlitirli.
laimė liejas per kraštus.

Mirror

justinajaksyte — Wed, 08 Feb 2012 16:13:18 +0000

I see the blood in your eyes
I see the love in disguise
I see the pain hidden in your pride
I see you’re not satisfied
And I don’t see nobody else
I see myself.

Neneikim, visi esame nors truputėlį melagiai. Po kiekvieno atsakymo “gerai” į klausimą “kaip sekasi?” slepiasi kažkas daugiau. Kartais norisi išrėkti visiem, visam pasauliui, kad tau tikrai nėra gerai, kad tau sunku, kad galbūt tau reikia kažkieno draugijos, tačiau apmąsčius supranti, kad visi žmonės ir taip turi pilna savų problemų, tai kam dar labiau juos apkrauti pasakojant savąsias?

Dažniausiai tenka matyti žmones kurie nedaro tai, ko nori vien dėl to, jog “o ką pagalvos aplinkiniai?”
Juk tai Jūsų gyvenimas, Jūsų emocijos, Jūsų veiksmai o ne KITŲ.
Kiti nenugyvens už Jus gyvenimo,todėl nustokite galvoti apie tai, ką pagalvotų kiti jei pasielgtumėte taip ar anaip.

Ir žinoma prieš kažką smerkiant, užsidėk jo batus ir praeik jo kelią, paragauk jo ašarų, pajusk jo skausmą.Užkliūk už kiekvieno akmens, už kurio jis buvo užkliuvęs…Ir tik po to kalbėk, kad tu žinai kaip reikia teisingai gyventi.

inlove with

justinajaksyte — Sun, 29 Jan 2012 20:13:08 +0000

Kas gali būt nuostabesnio?
mmm..

Kokie yra draugai?

justinajaksyte — Sun, 29 Jan 2012 17:55:39 +0000

Kaip aš įsivaizduoju koks turi būti draugas?
Draugas – žmogus, kuriuo gali pilnai pasitikėti. Jis visada supras, kai tau sunku, paguos ar duos patarimų. Jeigu tau bus sunku jis neklaus ar ateiti, o taip ir padarys. Ir stengsis pakelti tau nuotaiką. Pasakys kokį kad ir nejuokingą prikolą, bet nors rodys pastangas, kad jis tikrai stengiasi dėl to, kad neliūdėtum. Draugas niekada tavo paslapčių nepersakys kitiem, neapkalbinės už akių. Jis niekada nenorės tavęs sukiršinti su kitais žmonėmis, vien dėl to kad JAM jie nepatinka. Koks dar pagal mane yra draugas? Tas, kuris atsilieptų nors ir naktį ir išklausytų tavęs, jei tuo metu tau jo reikia. Jis neignoruotų tavęs…ir nebūtų vaidmainis.
Dėja ne visi žmonės yra tokie, kokie atrodo.

Ir labai laukiu, kol visi mano pažįstami taps draugais.

Love is

justinajaksyte — Sat, 28 Jan 2012 19:11:11 +0000

Nieko labai reikšmingo.

Saulės spindulėlių diena

justinajaksyte — Sat, 28 Jan 2012 14:15:31 +0000

Taigi, šiandien vos pažvelgus pro langą pamačiau daug saulės spindulių bei dar daugiau sniego, nei vakar.
Su šeima pagalvojome, kad per tokį orą sedėti namuose būtų turbūt didžiausia nuodėmė, todėl nuvažiavome į mišką. O kaipgi Justė be fotiko?
Žinoma, pats pagrindinis modelis buvo Braituška:

Grįžo namo su apledėjusiais ūsais : D

Aha, labūkas. Norėjau gražios nuotraukos kur sniegas kristų ant manęs. Bet tai tikrai ne tas rezultatas, kurio tikėjausi : D (Su ta striuke atrodau lyg devėčiau XXXXXL dydžio rūbus,bet who cares? Geriau jau man šilta, nei drebėt nuo šalčio, YPAČ miške)

Nesušalkit!

Photoshop?

justinajaksyte — Fri, 27 Jan 2012 20:36:19 +0000

Labai daug kam visada sako “oi ji baisi yra, photoshopinė”
Pavydas?
Juk photoshop’ą galit atsisiųst ir jūs. Arba nusipirkt.
Taip, juokinga kai panelės užvaro blur’o ant tiek, kad neįmanoma suprasti ten lūpos ar nosis. Bet truputis koregavimo MANO nuomone nėra blogai. Visgi nuotraukose visi norime atrodyti gražiai, kad po kažkiek laiko pasižiūrėję senesnes nuotraukas palygintume su dabartinėmis ir pan. Nuotrauka – sustabdytas momentas,akimirka. Tos akimirkos emocijos,jausmai. Tai kodėl negalima jos padaryti gražesnės?
Šis įrašas tik šiaip. Pagalvokit, ar patys maloniai jaustumėtės jei ant jūsų “stumtų”?
(Kokių teko girdėti komentarų man? Kad aš ryža (mm, tai greičiausiai) ir plaukų spalvą keičiu su photoshop, kad mažinu nosį (o taip,ji kaip bulvė, niekaip neina jos paslėpt : ) taip pat, kad išvis pakeičiu visus veido bruožus, jei kur yra nuotrauka kur matosi figūra, tai, kad penkis kart susiliekninu save..) Ir tai kalba žmonės – KURIE MANĘS REALIAI NIEKADA NEMATĘ. (: Ačiū, nuotaikytę pakeliat tikrai.

Weed, drugs, cigarettes & so

justinajaksyte — Fri, 27 Jan 2012 13:42:08 +0000

Gal kam dėmesiuko?
Įsikelkit nuotrauką kur rūkot, geriat alkoholį ar šiaip tiesiog paveiksliuką, kuris rodytų kaip jūs stipriai mylite ir palaikote žolę + nepamirškit caps lock’ais parašykite “noriu jos legalizavimo!” Dėmesys garantuotas. Turbūt?

Turbūt nieko nėra juokingiau, nei matyti (ypač vasarą) tiesiogine ta žodžio prasme plaukiančias paneles gatvėmis, rėkiančias kiek tik išneša gerklė ir dar stojančios prie kiekvieno vaikino, su paprašymu “gal gali pridegt?”
Ir smagiausia būna turbūt tada, kai kitą dieną visam pasauliui skelbiasi, kaip bloga, kaip negera, “duokit kas nors mineralinio, mano galva sprogs!”
Čia žinoma ne vien ant panelių metu visas varkes.
Simpatijos nekelia ir nusigėrę, su cigaretėm rankose einantys vaikinai. Kurie savo neaiškia kalba meta komplimentus kiekvienai panelei kuri praeina.

Taip, įkvėpk dūmų į savo plaučius ir pajausk kaip jie tavyje viską degina.
Tikrai malonu?
Ar tu tik nori pasirodyti koks tu jau suaugęs, kad tu gali daryti viską ką nori?
Nepamirškime ir nuostabių draugų, kurie turbūt tave ir įtraukė į tai.
O gal bandai nuraminti savo nervus? Tai geriau pasiimk šokolado ir jį suvalgyk, moksliškai jau yra įrodyta, kad truputėlis šokolado pakelia nuotaiką. O cigaretės? Ar pakelia? Ar tai tik tavo eilinis įstikinimas, pretekstas..?

O galbūt nori tapti linksmas ir juoktis iš piršto?
Teko matyti ir tokių žmonių.

Ne, aš jums ne mama, kad aiškinčiau ką daryti ir ko ne.
Nes tiesą sakant tai jūsų gyvenimas ir į jį neturi teisės kištis niekas.
Tiesiog apsvarstykite, ar jūs darote tikrai tai ko jūs patys norite.
Ar tai nėra tiesiog įkišta į jūsų smegenis per prievartą, kad tai yra
gerai
smagu
šaunu
linksma
wooop, rožinius drambliukus vaikščiojančius ore matai.
Kodėl parašiau šia tema? Nes per etikos pamoką diskutavome, ką reikėtų daryti, kad jaunimas kuo mažiau rūkytų, grįžtų namo neaiškios būsenos ir pan.
Kaikurios galvojo, kad reiktų branginti visas cigaretes,alkoholį ir pan.
Kitos, kad reikėtų bausti pardavės didesnėmis baudomis, kad neparduotų svaigalų nepilnamečiams.
Buvo ir tų, kurios manė, kad tėvai turi tiesiog griežčiau kontroliuoti vaikus. Žiūrėti kokie jo draugai, žiūrėti koks ir kada jis grįžta namo.
O aš manau : tiesiog neleiskite, kad jūsų poelgius įtakotų kiti. Nes dažniausiai viskas prasideda nuo kitų įtakos.